Apie save

Gyvenu Vilniuje, bet širdyje esu kaimo vaikas. Gimiau 1934 m. Biržų r. Čepukų kaime. Mokiausi Klausučių pradinėje mokykloje, Medeikių septynmetėje mokykloje (dabar – Medeikių pagrindinė mokykla), Biržų 1-oje vidurinėje mokykloje (dabar – „Saulės“ gimnazija). Studijuoti pasirinkau tiksliuosius mokslus. 1958 m. baigęs fizikos ir gamybos pagrindų specialybę Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, VDU ŠA) dirbau Kybartų vidurinėje mokykloje fizikos mokytoju. Visada jutau poreikį gilintis, tobulėti, studijuoti. Neatsitraukdamas nuo darbų, 1966 m. baigiau radijo aparatūros konstravimo ir gamybos specialybę Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius Tech). Keldamas kvalifikaciją 1972 m. baigiau Visasąjunginį standartizacijos ir metrologijos institutą Maskvoje bei 1977 m. – Lietuvos visuomeninį patentotyros institutą Vilniuje. Dirbau pedagoginį, mokslinį, inžinieriaus konstruktoriaus darbą.

Nuo mažens labai mėgstu muziką, poeziją, vaidybą. Kiek prisimenu, visada mėgau eiliuoti. Naujos eilutės ir posmeliai man ateidavo į galvą kasdien žingsniuojant geležinkeliu 6 km. į mokyklą ir atgal. Rašydavau tekstus ir mokyklos sienlaikraščiui bei straipsnelius rajoniniam laikraščiui. Jausdavausi labai laimingas, kai juos pamatydavau išspausdintus.

Nuo penkerių metų grodavau lūpine armonikėle įvairias liaudies melodijas. Su broliu Jonu muzikalumą ir gerą balsą paveldėjome iš mamos Emilijos Naktinienės (Plepytės) ir kitų artimųjų. Jaunystėje ji giedojo bažnyčios chore, pažino natas. Kasdien dirbdama ūkio darbus dainuodavo, niūniuodavo giesmių ir dainų melodijas. Gražiai dainavo ir tėtis Mykolas bei senelis Samulis. Brolio Jono bosas buvo ypač stiprus ir gražus, jam sekėsi dainuoti ne tik choruose, ansambliuose, vyrų oktete, bet ir solo. Lavinti balsą jį mokė Juozas Juknevičius. Su broliu dainuodavome duetu, pasirengti mums padėdavo Jolanta Aidukaitė, Birutė Šernaitė, kiti muzikantai. Esu dainavęs kartu su muzikos kūrėjais ir atlikėjais Tadu Daškevičiumi, Juozu Elekšiu, Gediminu Giriūnu, Ipolitu Petrošiumi.

Su seserimi matematikos mokytoja Katrina Naktinyte mane visada siejo pomėgis rašyti eilėraščius. Ji yra išleidusi savo poezijos knygą Posmai gimtinei (2007), pagal jos eiles yra sukurta dainų, natos paskelbtos jos knygoje Dainos gimtinei (2019).

Kai buvau moksleivis, noriai dalyvaudavau meno saviveikloje, vaidinau, lankiau šokių būrelį. Įstojęs studijuoti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą dainavau akademiniame chore, grojau lumzdeliu ir dainavau studentų dainų ir šokių ansamblyje (dabar – „Šviesa“). Gerai prisimenu pirmą šio ansamblio koncertą Gedimino pilies papėdėje. Įvairiu metu buvau „Varpo“, Profsąjungų rūmų, „Aido“, „Vilniaus sigmos“, „Elektronikos“, „Giesmės“ chorų, liaudiškos muzikos kapelų ir ansamblių dainininkas. Buvau daugelio dainų švenčių dalyvis.

Jaunystėje, dar būdamas studentas, dalyvaudavau kino filmų masinėse scenose. Nuo 2000 m. filmuojuosi epizoduose Lietuvos ir užsienio vaidybiniuose bei mokomuosiuose kino filmuose, televizijos filmuose bei serialuose. 2004–2015 m. atlikau mimanso vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose „Pilėnai“, „Žydė“, „Madam Baterflai“, „Ana Karenina“, „Salomėja“. 2007–2009 m. dalyvavau UAB „Jolingva“ organizuotame tarptautiniame projekte „Socialinė integracija, teatro ir muzikos pagalba mokantis Europos kalbų SILELA“, vaidinau spektakliuose anglų kalba „Eglė žalčių karalienė“ ir „Kaimo garbė“.

1999 m. pradėjau lankyti Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetą (MČTAU), iš pradžių pasirinkęs Dvasinio tobulėjimo fakultetą. 2002 m. įsikūrus Literatūros fakultetui tapau vienu iš pirmųjų jo klausytojų ir iki šiol džiaugiuosi galimybe tobulėti. 2015 m. man suteiktas šio universiteto Garbės nario vardas. 2000 m. stodamas į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą, jau turėjau kompiuteriu perrašytą apie 300 puslapių savo eilėraščių ruošinį. Vėliau prie jų ne kartą sugrįždavau, juos tobulinau, įtraukiau į almanachus ir savo atskirus poezijos rinkinius. Nauji eilėraščiai nuolat atsiranda ir dabar. 2011 m. ši organizacija mane pripažino Kaimo kultūros šviesuoliu. Dalyvauju Lietuvos mokytojų literatų draugijos „Spindulys“, Biržų r. literatų klubo „Versmė“, Vilniaus tarptautinės rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ veikloje. Esu priimtas į asociacijas AGATA ir LATGA.

Mano eilės, esė, mintys yra spausdintos daugelyje almanachų, periodinėje spaudoje, interneto svetainėse. Esu kelių literatūros konkursų prizininkas, man įteikti padėkos raštai ir diplomai už aktyvią kultūrinę veiklą. Išleidau 23 autorines knygas, iš jų – 6 savo eilėraščių knygas ir 4 knygeles vaikams. Mano eilėraščiai kyla iš nuostabaus gimtojo Biržų krašto ir visos Lietuvos grožio. Man patinka eilėmis kalbėti apie meilę, Tėvynę ir gyvenimą dainingai, lyriškai, o kartais ir linksmai, su humoru.

Pirmoji melodijas kurti mano posmams pradėjo Zita Beliakienė. Jos vadovaujamas Biržų kultūros centro Germaniškio etnografinis ansamblis „Vijoklis“ jas atlikdavo įvairiose šventėse, o 1999 m. jau koncertavo Vilniuje, „Krivulės“ vakaronėje „Biržietiški posmai“. Dabar pagal mano eiles sukurta daugiau kaip 290 dainų, giesmių ir dainelių vaikams. Jas parašė profesionalūs kompozitoriai, muzikos pedagogai, kolektyvų vadovai, dainuoja įvairūs vokaliniai ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, solistai ir kiti atlikėjai. Renginyje „Biržų daina-konkursas 2012“, be kitų autorių kūrinių, buvo padainuotos ir 7 dainos pagal mano eilėraščius, iš kurių dvi užėmė antrą ir trečią vietas. Kartu su muzikos autoriais išleista 14 natų rinkinių, 2 muzikiniai garso įrašų albumai. Dainų pagal mano eiles galima pasiklausyti internetinėse YouTube ir Spotify platformose.

Nuoširdžiai dėkoju artimiesiems už įvairiapusę pagalbą, paramą ir palaikymą. Ačiū leidėjams, spaustuvininkams, visiems, kas rado laiko ir galimybių išspausdinti mano kūrybą ar apie ją parašyti. Esu labai dėkingas muzikos autoriams, aranžuotojams, natografams, dainininkams, jų vadovams, klausytojams ir skaitytojams.

Linkiu, kad pildytųsi Jūsų gražių ir kilnių svajonių viltys. Tegu skamba eilės muzikos garsais, Lietuva dainuoja su savais vaikais!

Alfredas Anatolis Naktinis Vilnius, 2026 m. birželio 2 d.